nerita.online
Vienas iš mano projektų startavo kovo 1 dieną.
Svetainė: https://nerita.online/
Tai online muzikanto svetainė.
Vienas iš mano projektų startavo kovo 1 dieną.
Svetainė: https://nerita.online/
Tai online muzikanto svetainė.
Įmonės skaitmeniniame archyve buvo sukaupta 4 628 neklasifikuoti dokumentai. Pagrindinis iššūkis – sąskaitos faktūros, sutartys ir operaciniai dokumentai (važtaraščiai, aktai) buvo saugomi bendrame masyve, naudojant neinformatyvią failų pavadinimų struktūrą (pvz., ID000xx.pdf).
Užduotis: Identifikuoti visas PVM sąskaitas faktūras ir jas susisteminti pagal chronologiją.
Rankinio darbo prognozė: ~50–60 darbo valandų.
Sukurta personalizuota duomenų apdorojimo grandinė, apjungianti Python programavimą ir dirbtinio intelekto (OCR) įrankius. Procesas vykdytas iteracijomis:
I etapas: Turinio skenavimas (OCR). Naudojant pytesseract, nuskaitytas dokumentų tekstas rekvizitų atpažinimui.
II etapas: Kontekstinis filtravimas. Pritaikyta specifinė logika dokumentų serijų (pvz., _IMO) identifikavimui, kas leido „atstatyti“ sąskaitas, kurių kokybė buvo per prasta standartiniam tekstų nuskaitymui.
III etapas: Chronologinis grupavimas. Automatiškai ištrauktos dokumentų datos ir sukurta dinaminė aplankų struktūra (Metai-Mėnuo).
IV etapas: Duomenų vientisumo patikra (Reconciliation). Atliktas galutinis sutikrinimas su pirminiu registru, užtikrinant 100 % duomenų saugumą.
Realus vykdymo laikas: 5 valandos 33 minutės (vietoj prognozuotų 50+ valandų).
Grynumas: Išgryninta ir surūšiuota 3 181 finansinė sąskaita faktūra.
Tikslumas: Identifikuotas ir saugiai archyvuotas 1 443 lydinčiųjų dokumentų srautas.
Sutaupytas laikas: Procesas pagreitintas ~10 kartų.
Python: pandas, pytesseract, PyMuPDF.
Metodika: Data Integrity Validation, Regex patterns, OCR processing.
Make.com (buvęs „Integromat“) yra galinga vizuali automatizavimo platforma, leidžianti sujungti skirtingas programėles ir įrankius į vientisas darbo sekas be programavimo žinių.
Štai pagrindiniai dalykai, kuriuos verta žinoti:
Sistemos veikimo principas pagrįstas „Drag-and-Drop“ (vilkimo ir numetimo) sąsaja. Jūs kuriate „scenarijus“, kuriuose nurodote:
Trigerį (Trigger): Įvykis, kuris paleidžia procesą (pvz., gautas naujas el. laiškas).
Veiksmą (Action): Kas turi nutikti po to (pvz., informacija iš laiško automatiškai įrašoma į „Google Sheets“ lentelę).
Daugiau nei 1000 integracijų: Galite jungti populiariausius įrankius, tokius kaip „Gmail“, „Slack“, „Facebook“, „Shopify“, „Notion“ ir t. t.
Loginės grandinės: Skirtingai nei paprastesni įrankiai, „Make“ leidžia kurti sudėtingas sekas su šakojimais (jei-tada), filtrais ir duomenų transformacijomis.
Vizualumas: Visą procesą matote kaip žemėlapį, todėl lengva suprasti, kurioje vietoje juda duomenys.
Lankstumas: Jei sistemoje nėra reikiamos programėlės, galite naudoti HTTP užklausas (API) ir prijungti beveik bet kurią internetinę paslaugą.
Kam jis skirtas? Verslui ir laisvai samdomiems specialistams, kurie nori sutaupyti laiko automatizuodami pasikartojančias užduotis: nuo automatinių sąskaitų išrašymo iki klientų užklausų valdymo ar socialinių tinklų įrašų publikavimo.
Zapier yra galinga automatizavimo platforma, kuri sujungia skirtingas programėles ir paslaugas, kad jos galėtų „susikalbėti“ tarpusavyje be jokio programavimo.
Štai pagrindiniai dalykai, kuriuos verta žinoti:
Zapier veikia principu „jei įvyksta tai, tada padaryk tai“. Šios automatinės sekos vadinamos „Zaps“. Jos susideda iš dviejų dalių:
Trigeris (Trigger): Įvykis vienoje programėlėje (pvz., gaunate naują el. laišką „Gmail“).
Veiksmas (Action): Automatinis rezultatas kitoje programėlėje (pvz., tas laiškas automatiškai išsaugomas „Google Drive“ arba „Dropbox“).
Taupo laiką: Jums nereikia rankiniu būdu perrašinėti duomenų iš vienos sistemos į kitą.
Jokio kodavimo: Viskas konfigūruojama paprasta vartotojo sąsaja, todėl įrankiu gali naudotis ne tik programuotojai.
Platus suderinamumas: Zapier palaiko daugiau nei 6 000 programėlių (įskaitant „Slack“, „Microsoft Office“, „Facebook“, „Trello“ ir kt.).
Įsivaizduokite, kad turite internetinę parduotuvę. Naudodami Zapier galite nustatyti, kad kiekvieną kartą, kai klientas nusiperka prekę:
Duomenys būtų įtraukti į „Excel“ lentelę.
Jūsų komanda gautų pranešimą į „Slack“.
Klientas būtų automatiškai pridėtas prie jūsų naujienlaiškio prenumeratorių sąrašo.
O štai ir mano pirmoji automatizacija.
Trumpai:
Vėliau papasakosiu plačiau.
Dar vienas no-code įrankis, kurį pradėjau studijuoti yra Airtable. Tai įrankis įvairių duomenų ir lentelių patogiam valdymui. Kolkas pirmieji žingsniai, bet netrukus papasakosiu daugiau.
Dar tik trys savaitės no-code, bet pabandžiau su Bubble.io pradėti savo projektuką.
Sumąsčiau suprogranuoti appsą, kuris padetų traukti vardus dovanų apsikeitimui.
Sekmadienį pradėjau ir visą dieną sėdėjau prie no-code. Pavyko tik lending peidžą. Prieš miegą pagalovau kaip galėčiau palengvinti sau darbą, radau kelis įskiepius Chromui. Pirmadienį ėjosi lengviau ir greičiau. Per kelias valandas suprogramavau dvi formas. Dabar reikėjo suprogramuoti svarbų kodą, čia mano žinios baigėsi.
Pertrauka.
Technologijos keičiasi greitai, o smulkus verslas turi galimybę naudotis įrankiais, kurie dar neseniai buvo prieinami tik didelėms įmonėms. Naujausi pokyčiai rodo, kad DI tampa kasdieniu darbo įrankiu, o kartu kyla klausimų dėl jo poveikio darbo rinkai.
„Google“ pristatė naujus AI įrankius dokumentų kūrimui, kurie padeda rašyti, redaguoti ir analizuoti tekstus.
Smulkus verslas gali naudoti juos be papildomų kaštų – tai reiškia greitesnį turinio kūrimą, aiškesnes ataskaitas ir mažiau rankinio darbo.
Praktinis privalumas: mažiau laiko dokumentams, daugiau laiko klientams.
„OpenAI“ pasiekė 1 milijono mokančių klientų ribą, o tai rodo, kad DI sprendimai tampa masiškai naudojami.
Smulkus verslas gali pasinaudoti „ChatGPT“ ne tik tekstų kūrimui, bet ir idėjų generavimui, klientų aptarnavimui, mokymuisi.
Tai ženklas, kad DI jau tapo įprasta darbo dalimi, o ne tik eksperimentu.
Straipsnyje keliama diskusija: ar DI gali pakeisti dalį darbo vietų jau kitais metais.
Svarbu suprasti: DI dažniausiai ne pakeičia, o papildo žmogaus darbą – automatizuoja pasikartojančias užduotis, bet palieka žmogui kūrybą, santykius ir strategiją.
Smulkus verslas gali matyti DI kaip partnerį, kuris padeda siekti rezultatų, o ne konkurentą darbuotojams.
Pradėk nuo paprastų įrankių – „Google Docs“ AI funkcijų ar „ChatGPT“.
Automatizuok pasikartojančius darbus – laiškų rašymą, dokumentų santraukas, klientų užklausų atsakymus.
Žiūrėk į DI kaip į pagalbininką – jis taupo laiką ir mažina kaštus, bet galutiniai sprendimai vis tiek priklauso nuo tavęs.
DI jau seniai nebėra tik didžiųjų įmonių privilegija. Jei naudoji finansų valdymo įrankius kaip Xero, MYOB ar net paprastus el. pašto automatizavimo sprendimus – tu jau naudojiesi DI. Net Google Maps yra DI pavyzdys, kuris kasdien padeda milijonams žmonių. Tad klausimas ne „ar naudoti DI?“, o „kaip jį panaudoti efektyviai“.
Gali sugeneruoti laiškų juodraščius, socialinių tinklų įrašus ar net paprastą kodą.
Svarbiausia – mokėti formuluoti užklausas (promptus). Kuo aiškiau pasakai, ko nori, tuo geresnį rezultatą gauni.
Nemokama versija dažnai pakankama smulkiam verslui.
Chatbotai klientų aptarnavimui šiandien prieinami ir mažoms įmonėms.
Tokios platformos kaip Relevance AI leidžia susikurti DI agentus, kurie gali automatizuoti turinio kūrimą, tyrimus ar net pardavimų palaikymą.
El. pašto kampanijos, naujienlaiškių prenumeratos, klientų segmentavimas – visa tai gali būti automatizuota.
RPA (robotic process automation) sprendimai gali tvarkyti sąskaitas ar kitus dokumentus.
Jei darbas nuobodus ir kartojasi – DI jį atliks greičiau ir pigiau.
Įrankiai kaip Otter.ai gali transkribuoti susitikimus, parengti santraukas ir net išskirti svarbiausius punktus.
Tai reiškia, kad komanda gali sutelkti dėmesį į diskusiją, o ne į „rašymą ranka“.
DI algoritmai jau valdo „Instagram“, „Facebook“ ir „TikTok“.
Įrankiai kaip Canva, HubSpot, Hootsuite ar Sprout Social padeda kurti turinį, planuoti kampanijas, stebėti prekės ženklo paminėjimus ir net prognozuoti, ar įrašas gali tapti populiarus.
Dirbtinis intelektas (DI) vystosi labai greitai, ir šiandien jis jau nėra tik „didžiųjų žaidėjų“ įrankis. Vis daugiau smulkių ir vidutinių verslų atranda, kad DI gali padėti taupyti laiką, mažinti kaštus ir kurti naujas galimybes. Tyrimai rodo, kad beveik pusė mažų verslų jau domisi DI arba jį naudoja.
Smulkūs verslai naudoja DI įvairiose srityse:
Komunikacija ir rašymas – laiškų, tekstų, pasiūlymų rengimas.
Duomenų analizė – sudėtingos informacijos apdorojimas ir įžvalgų paieška.
Idėjų generavimas – kūrybinės sesijos, brainstormingas.
Mokymasis – naujų temų supratimas, dokumentų santraukos.
Problemų sprendimas – greitesni sprendimai kasdienėms užduotims.
Inovacijos ir idėjos – DI gali padėti įvertinti verslo idėjas, pasiūlyti alternatyvas ar patobulinimus.
Briefai ir konkursai – DI transkripcijos ir analizės įrankiai leidžia greitai parengti pasiūlymus, sutrumpinti ilgas dokumentų apžvalgas.
Santykių stiprinimas – DI gali automatiškai fiksuoti susitikimų pastabas, priminti ankstesnius pokalbius, kad galėtum sutelkti dėmesį į klientą.
Efektyvi komunikacija – chatbotai ir DI pagalba klientų aptarnavime leidžia komandai daugiau laiko skirti strateginiams pokalbiams.
Mokymasis – DI padeda greitai susipažinti su naujomis temomis, skatinti nuolatinį komandos tobulėjimą.
Svarbu suprasti, kad DI ne visada pakeičia žmogų. Kartais jis automatizuoja pasikartojančias užduotis, o kartais papildo žmogaus darbą, suteikdamas naujų galimybių. Tai reiškia, kad darbuotojai gali daugiau laiko skirti strategijai, kūrybai ir santykiams su klientais.
Didėjant DI naudojimui, svarbu nepamiršti duomenų saugumo ir privatumo. Įmonės turi apgalvoti, kaip diegti DI sprendimus atsakingai – kad jie kurtų vertę ne tik verslui, bet ir žmonėms.